Projekto veiklos

Menkaverčių krūmų iškirtimas ir išvežimas
Kurtuvėnų regioninio parko rytiniu pakraščiu praeina Dubysos upės aukštupys. Upės baseinas driekiasi rytiniu Žemaičių aukštumos šlaitu, kas lemia išskirtines jo savybes - siaurumą ir šlaitų statumą. Šitokius bruožus Dubysa paveldėjo nuo ledynmečio laikų. Išilgai jos dešiniojo kranto, atsitraukdamas Vidurio žemumos link, kurį laiką buvo sustojęs ledyno pakraštys. Ledyno pakraščiui atsitraukus, vandenų srovė buvo priversta tekėti išilgai kraštinių morenų, paliktų ledyno sustojimo vietoje.
 
Dubysos vagą Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje formavo ne tik natūralūs gamtiniai procesai.  1825 – 1831 metais rusų armijos kareivių buvo kasamas Ventos – Dubysos perkasas (kanalas), siekiant sujungti Ventos upę su Nemuno baseinu, taip sukuriant strategiškai Rusijai ypač svarbų susisiekimą su Baltijos jūra aplenkiant Nemuno žiotis. Dubysos aukštupys nuo Bubių iki Šiaušės upelio buvo apeinamas 23,5 km ilgio kanalu. Šiuo metu kanalas natūralizavęsis ir nenaudojamas, vietomis jis susikerta su Dubysos upės vaga. Pagrindinė vandens tėkmė srūva tai natūraliąją vaga, tai kanalu, ankstesniąją vagą paversdama pelkėjančia senvage. Taigi, susidūrusios dvi jėgos (gamtos ir žmogaus) sudarė unikalią dviejų vagų struktūrą, kurios slėniuose formuojasi natūralios pievos, o atskiruose plotuose – ir pelkės.
 
Pavasario polaidžio metu keliasdešimt kartų padidėjantis vandens debitas sudarė sąlygas ne tik pievų buveinių susiformavimui, bet ir jų išlikimui. Ilgus metus pievų struktūrą palaikė ir jose ganomi galvijai, arkliai bei avys. Tačiau Dubysos aukštupio pertvarkymas (Bubių tvenkinio įrengimas) upės debitą ir pavasarinius potvynius stipriai sumažino. O besikeičiant laikams ir galimybėms praktiškai sunyko smulkūs ūkiai, kuriems buvo naudingi nedideli užliejamų pievų ploteliai įsiterpę tarp Dubysos upės vagos ir apvedamojo kanalo. Šiandien nenaudojamos buvusios natūralios, įvairiažolės pievos pamažu nyksta. Plinta invazinės rūšys, ruderalinė augmenija, atviri plotai užauga menkaverčiais krūmais.
 
Norint išsaugoti šį unikalų gamtinį kompleksą būtina ne tik atkurti atvirus plotus, bet ypač svarbu grąžinti nutrūkusią  ūkinę veiklą į šias teritorijas. Šiuo tikslu Kurtuvėnų regioninio parko direkcija kartu su Salantų regioninio parko direkcija įgyvendina LIFE+ finansinio instrumento ir LR aplinkos ministerijos dalinai finansuojamą projektą „Degraduojančių Europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ LIFE10 NAT/LT/117.
Atnaujinta: 2016.02.10